- sviečijimas
- ×sviẽčijimas sm. (1) J, Als; DK86(paraštėje), PK193,201, Sut, BzF186 → sviečyti: Ne be liudijimo, aba sviečijimo, save patį paliko SPI97. Daug nes sviečijo prieš jį nepoteisiai, ir sviečijimai nesusitiko Ch1Mr14,56.
Dictionary of the Lithuanian Language.